Romantizmo epochos dvasia Antazavės dvare

Išskirtinę galimybę mokytis netradicinėje erdvėje – Antazavės dvare – lapkričio 27 d. turėjo Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos Ia klasės mokiniai. Emilijos Pliaterytės memorialiniame kambaryje vyko integruotos lietuvių literatūros, istorijos, muzikos ir vaizduojamojo meno pamokos „Romantizmo laisvės dvasia mūsų krašto kultūroje ir istorijoje. Pliateriai. Antazavės dvaras“. Ši edukacinė veikla pratęsė Romantizmo temai skirtą pamokų ciklą, parengtą mokytojų Gitanos Kavaliauskaitės, Gintarės Trukanienės ir Gražvydo Gasparavičius, Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijai dalyvaujant TŪM projekte ir bendradarbiaujant su Zarasų r. savivaldybės viešąja biblioteka bei Dusetų dailės galerija.

Pamoka prasidėjo gido Dariaus Tvardausko ir mokytojų pasakojimais apie Romantizmo laisvės idėjas Zarasų krašto kultūroje. Didelis dėmesys buvo skirtas Pliaterių giminei, kurios vardas glaudžiai susijęs su Antazavės dvaru. Mokiniai sužinojo apie šios giminės indėlį į Lietuvos kultūrą, švietimą ir politinį gyvenimą. Ypač didelio dėmesio sulaukė Emilija Pliaterytė – tikra Romantizmo epochos herojė, laisvės kovų dalyvė, neretai vadinama „Lietuvos Žana d’Ark“. Pažiūrėję filmą, savo žinias gimnazistai pasitikrino gido Dariaus Tvardausko surengtoje viktorinoje, o vėliau ir darbo grupėse metu: dvaro tyrinėtojų komanda analizavo Antazavės dvaro reikšmę XIX a. ir dabar, gimnazistų-istorikų grupė nagrinėjo Pliaterių giminės istoriją, o romantinio herojaus tyrinėtojai rinko medžiagą apie E.Pliaterytės asmenybę.

Didelį įspūdį paliko architekto, dizainerio, fotografo Gintauto Kažemėko pamoka apie vaizduojamąjį meną. G.Kažemėkas aptarė Romantizmo įtaką mūsų laikams, supažindino su dvarų kultūros tradicijomis ir Antazavės dvaro šiandiena – unikaliomis meno kūrinių ekspozicijomis, su mokiniais diskutavo apie šiuolaikinį meną, grožio sampratą.

Integruota veikla Antazavės dvare gimnazistams suteikė ne tik žinių: praturtino kultūrinį suvokimą, susiejo istoriją ir menus, leido tiesiogiai patirti vietos istoriją, suprasti, kaip konkrečios asmenybės formavo mūsų krašto tapatybę. Taip pat aktualizavo Romantizmo laisvės idėjas – ir šiandien jos kalba apie drąsą ir atsakomybę už savąjį kraštą. Svetingas Antazavės dvaras tapo ne tik edukacine erdve, bet ir gyvu istorijos, kultūros liudininku, leidusiu pajusti Romantizmo dvasią taip, kaip jos neįmanoma perteikti vien tik vadovėlių puslapiuose.