Veiklos „Mes galim”

Veiklos su gimnazistais Tūkstantmečio mokyklų projekte tęsiasi. Šįkart „Lyderystės ir karjeros ugdymo akademijos” užsiėmimai „Mes galim” Zarasų „Ąžuolo” gimnazistams vyko spalio 23 d. Kaune. Tądien mokinių laukė literatūros, istorijos, fizikos, informatikos, robotikos pamokos, nuspalvintos smagiais susitikimais, naujais įspūdžiais ir patirtimis. Jos vyko Maironio lietuvių literatūros muziejuje, KTU Elektros ir elektronikos fakultete bei J. Tumo – Vaižganto bute-muziejuje.

Mūsų tautos literatūros ir kultūros raidą, neatsiejamą nuo istorijos, išsamiai apžvelgėme Maironio muziejuje vykusioje edukacijoje „Literatūra keičia”. Moderniai įrengtose salėse interaktyvios priemonės, vaizdo filmai, autentiški rašytojų daiktai, seni leidiniai priminė mūsų tautos kultūros kelią: nuo pirmųjų lietuviškų knygų iki šiandienos autorių kūrinių. XX a. vidurio salėje kartu svarstėme, kokį tuo laikmečiu kelią (o salėje – kurias duris) pasirinktume: išeivijos, rezistencijos ar kurį kitą. Po apžvalgos gimnazistai poromis tyrinėjo salėse esančią medžiagą, ruošė ir pristatė pranešimus paskirta tema.

Trumpam užsukę į rudenišką Maironio sodą, skubėjome į Kauno technologijos universitetą (KTU) – Elektros ir elektronikos fakultete mokinių laukė naujos veiklos. TGW Logistics Group (pasaulinės automatizuotos sandėlių logistikos sprendimų lyderės), bendradarbiaujančios su KTU, įrengtoje laboratorijoje buvo pristatyta įmonės veikla, automatikos inžinieriaus studijos. Susitikimai su dėstytojais vyko ir automatinio valdymo bei robotikos laboratorijose. Mokiniai ne tik daug sužinojo apie studijų programas, susipažino su studentų darbais, bet turėjo galimybę patys pamėginti valdyti robotus. Ypač smagu, kad vienas iš keturių dėstytojų, vedusių šiuos užsiėmimus gimnazistams, buvo mūsų gimnazijos alumnas, mano auklėtinis, sėkmingai besidarbuojantis šiame universitete, doktorantas Mykolas Meškas. Jis kartu su kolegomis pristatė savo tyrinėjimo objektus.

Papietavę vėl sugrįžome į Kauno senamiestį – Vaižganto butą-muziejų. Muziejininkas Remigijus Jakulevičius jautriai, įtraukiai papasakojo apie šiame bute gyvenusį šviesuolį Tumą, jo bičiulius, pomėgius, veiklas, kūrybą. Analizuodami apysaką „Dėdės ir dėdienės”, gimnazistai netruko įsitikinti, kad šis, rodos, nuo mūsų laikų nemenkai nutolęs kūrinys iš tikrųjų kalba apie mums svarbius dalykus – humaniškumą, meilę, laisvę, laimę, kūrybą, buvimą savimi. Diskutavome ne tik apie literatūrą, bet ir apie moralės, etikos dalykus. Mokiniai noriai atliko užduotis, jas pristatė, žaidė laimės žaidimą. Buvome sužavėti muziejininko optimizmo, vaižgantiškos dvasios, kurią jis ne tik išsaugojo rašytojo namuose, bet ir savo sieloje. Ši edukacija ir patiems leido pasijusti tais deimančiukais, kurių taip nenuilstamai kituose ieškojo J. Tumas. Prisėdę ant Vaižganto ir jo bičiulio taksiuko Kauko suolelio, bažnyčios varpų pakviesti apsilankėme Vytauto Didžiojo bažnyčioje, kurioje darbavosi Tumas. Jos tyloje permąstėme tai, ką tądien išgirdome ir išvydome, kokiomis vertybėmis svarbiausia remtis.

Tikiuosi, kad šios veiklos padės gimnazistams ne tik praplėsti akiratį, pasisemti būtinų žinių ir įgūdžių, bet kūrybiškiau žvelgti į aplinką, o galbūt net pasirinkti būsimą gyvenimo kelią.