Įspūdis: Advento šventė senjorams

Lapkričiui besibaigiant gimnazijos bendruomenei surengta integruota literatūros - muzikos - informatikos pamoka "Visa, kuo ir kam aš gyvenu, yra menas." (S.Nėris)". TAU nariams - Advento popietė. Pirmąją advento savaitę Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) klausytojams gerieji  bičiuliai – Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos mokytojų Gitanos Kavaliauskaitės ir Gražvydo Gasparavičiaus mokiniai – padovanojo itin jautrią literatūrinę-muzikinę kompoziciją „Visa, kuo ir kam aš gyvenu, yra menas“, skirtą poetės Salomėjos Nėries 120-osioms gimimo metinėms paminėti.

    Senjorai jau seniai įsitikino, kad jaunųjų bičiulių pasirodymai verti dėmesio ir šiltų aplodismentų, tad ir tądien gausiai susirinkę gimnazijos salėje TAU nariai buvo nuščiuvę, susikaupę, mat nuo pirmų mokinių žodžių suprato pažinsią poetę ir jos kūrybą visai kitaip, nei žinoję. Taip ir buvo. Mat nuo mažų dienų daugumai žinoma „Senelės pasaka“ nuskambėjo kaip daina su priedainiu apie vaikystės Kalėdų nakties stebuklus. Tai buvo taip netikėta, kad salė iškart nuščiuvo, susikaupė ir net mačiau moteris, tyliai kartojančias to vaikams žinomiausio šios poetės eilėraščio eilutes.

    Gimnazisčių skaitomos poetės dienoraščio eilutės apie jaunystei būdingus jausmus ir pamąstymus apie gyvenimą, meilę jam ir išsirinktam „iš tūkstančių kadais“, apie tremtį ir tėvynės, namučių ilgesį negalėjo nepaliesti klausytojų širdies, nes tos citatos buvo palydimos išdainuojamomis kiekvieno poetės aprašyto laikotarpio eilėmis. O vaikinų kvinteto atliekama muzikinė kompozicija poetės žodžiais „Grįšiu“ („Lauk manęs“), žinau, kad ne vienai iš TAU atstovių šiurpuliukais nubėgo per kūną ir spaudė krūtinę… Be abejo, salėje nuskambėjo ir jaunystės himnas – puikus ir seniai dainuojamas poetės eilėraštis „Mūsų dienos kaip šventė, kaip žydėjimas vyšnios“, bet finalinė daina jos žodžiais „ir žemė taps žiedais marga – aš diemedžiu žydėsiu“ ne vienai klausytojai ašarą išspaudė, mat įspūdį stiprino ir dideliame ekrane rodomos skaidrės, o jau kiek visa ta nuostabiai jautri programa aplodismentų sukėlė, tai sunku apsakyti, juo labiau aprašyti…

       Klausydamiesi TAU vadovės Nadieždos Matušovos padėkos ir mokytojos Gitanos Kavaliauskaitės dviejų kartų bendrystės apibendrinimo žodžių suvokėme, kad būdami skirtingų laikotarpių atstovais galime rasti bendrų sąlyčio taškų. Tądien mus susiejo mylimos mūsų šalies Lakštingalos nemirtingi posmai ir gimnazistų muzikos garsai.

        Iš visų tądien susirinkusių TAU narių širdžių nuoširdžiausias AČIŪ jauniesiems bičiuliams ir jų mokytojams Gitanai ir Gražvydui!