Ypatingos pamokos Antazavės dvare

Paskutinę 2025 metų mokslo dieną su III a klasės auklėtiniais išvykome į Antazavės dvarą. Kai kuriems tai buvo pirmasis kartas šiame dvare. Labai maloniai mus pasitiko dvaro šeimininkė Lina Brogaitė-Kažemėkienė, lydėjusi ir talkinusi visą užsiėmimų laiką. Taip netikėtai susiklostė, kad dvare mus pasitiko ir Zarasų miesto merė Nijolė Guobienė, maloniai pakalbinusi moksleivius ir pasveikinusi artėjančių švenčių proga.

Pirmąją pamoką dvare vedė ir visokių įdomių faktų pateikė Darius Tvardauskas, Zarasų krašto muziejaus muziejininkas-gidas. Daug ir labai įdomiai mums pasakojo apie XVI-XVIII a.pr. aplinkines žemes, priklausiusias Dusetų dvarui, apie Broel-Pliaterių giminę, Emiliją Pliaterytę ir jos veiklas. Pristatė išskirtinį meno kūrinį – dailininko Tado Lukoševičiaus nutapytą „Emilijos Pliaterytės portretą“, atkeliavusį iš privačios kolekcijos. „Geriau mirtis, nei nešlovė“,- Pliaterių devizas. Įdomu, kad XVIIIa. pabaigoje mūrinius klasicistinius rūmus pastatė Emilijos Pliaterytės seneliai. Paskutinis savininkas Mikalojus Voinarovskis su žmona 1941m. buvo ištremti į Sibirą. 1951m. rūmuose buvo įkurti vaikų namai, veikė internatinė mokykla, vaikų globos namai. 2012-2022m. vyko rūmų renovacija, pastatas pritaikytas kultūrinei veiklai (nuostabioms parodoms, koncertams), čia veikia Amatų centras. Mokiniai apžiūrėjo visas erdves, stebėjosi likusiais puošybos elementais, architektūros detalėmis, senaisiais leidiniais. Žavėjo įvairių kūrėjų meno kūriniai, muziejinės vertybės iš Ramučio Petniūno, barometrai iš Liberto Klimkos kolekcijų, taip dailiai papildantys rūmų erdves ir atspindintys geriausius dvaro gyvavimo laikus.

Antrąją pamoką, pristatydamas dvare eksponuojamas parodas, vedė architektas, visuomenės veikėjas, meno mylėtojas Gintautas Kažemėkas. Jis jaunus žmones kvietė domėtis viskuo, ką matai, o ne kas sakoma; auginti vidinį „aš“, mąstyti apie įdomius dalykus, mokė suvokti, kad menas – nenaudingos gyvenimo formos, tad verta jomis domėtis ir mąstyti. Dabarties vertybių sumaištyje jis kvietė ieškoti ir demonstruoti tokį požiūrį, kad neatsirastų bjaurėjimasis savimi ir kitu, patarė apgalvoti, kokią laikyseną norėtume prisiimti. Toks filosofinis priėjimas prie kiekvieno dvare eksponuojamo kūrinio labai sudomino ir žavėjo. Ne itin dažnai besilankantys meno parodose besilankantys gimnazistai mokėsi, kaip žiūrėti į meno kūrinį, ką jame pamatyti.

Labai džiugino auklėtinių atidumas, ramus susikaupimas ir smalsumas. Verta skirti dėmesio ir laiko visapusiškai auginant naująją kartą. Nuoširdžiai dėkoju Linai Brogaitei-Kažemėkienei, Dariui Tvardauskui, Gintautui Kažemėkui, sukūrusiems netradiciškai šviesias pamokas, direktoriui Rimantui Bikulčiui už galimybes mokytis kitose erdvėse, vairuotojui Leonui.