Zarasų „Ąžuolo“ gimnazija

Vizualizacija mokantis: paveikslėlis tik puošmena ar pažinimo įrankis?

Vizualizacija mokantis: paveikslėlis tik puošmena ar pažinimo įrankis?

Zarasų „Ąžuolo“ gimnazija vykdo projekto TŪM veiklas – veda integruotas pamokas. Šiuolaikinėje mokykloje vizualinė informacija tampa vis svarbesnė. Mokiniai kasdien susiduria su įvairiais paveikslėliais, schemomis, infografikais, komiksais ar animacija, todėl natūraliai kyla klausimas, ar vaizdas ugdyme tėra tik patraukli dekoracija, ar jis gali tapti tikru pažinimo įrankiu? Atsakymo ieškota integruotoje pamokoje, kurioje susijungė lietuvių kalbos, dailės, fizikos ir biologijos pamokų elementai.

Moksliniai tyrimai rodo, kad žmogaus atmintis glaudžiai susijusi su vaizdiniais – vaizdai ilgiau išlieka atmintyje, jie padeda greičiau apdoroti sudėtingą informaciją. Tačiau ne kiekvienas paveikslėlis yra naudingas: dekoratyvus, bet turinio neatspindintis vaizdas gali blaškyti, o tinkamai parinkta schema ar infografikas padeda geriau suprasti reiškinius. Pamoką vedė Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos mokytojos Daiva Matijošienė, Eglė Naprienė, Donata Radionova ir Zarasų Fausto Latėno meno mokyklos mokytoja Petronė Sekonienė.

Pamokos metu mokiniai pirmiausia nagrinėjo, kokią funkciją atlieka paveikslėlis tekste. Jie turėjo galimybę patys kurti ir lyginti vaizdus, diskutuoti apie jų poveikį pažinimui bei mokymuisi, išsakyti savo nuomonę, kurti pavadinimus ir kt. III klasės gimnazistai netrukus skaitys K.Donelaičio „Metus“, taigi aptarė šios knygos su medžio raižiniais iliustracijas, bandė rasti tinkamai iliustracijai tekstą arba tekstui kūrė piešinį. Meno mokyklos mokytoja aptarinėjo įvairias iliustracijas, moksleiviai kūrė pavadinimus joms, galvojo istorijas.

Vėliau vizualizacijos svarba atsiskleidė fizikos pamokoje, nagrinėjant vektorius. Vektoriai – tai dydžiai, turintys ne tik skaitinę vertę, bet ir kryptį. Jei vektorius būtų pateiktas tik skaičiais, mokiniams būtų sunku įsivaizduoti jėgos veikimo kryptį ar judėjimo rezultatą. Čia iliustracija tampa ne puošmena, o būtinybe: rodyklė, jos ilgis ir kryptis iškart leidžia suvokti esmę.

Diskusijos metu mokiniai pastebėjo, kad be vizualizacijos tokios temos tampa sunkiai įsivaizduojamos – vien tik skaičiai nesuteikia aiškaus vaizdo.

Kitas ryškus pavyzdys – medžiagų pernaša per ląstelės membraną. Šis biologinis procesas, vykstantis mūsų kūne nuolat, tampa aiškus tik tada, kai jis vizualizuojamas: rodyklės, kryptys, spalviniai skirstymai padeda mokiniui ne tik įsivaizduoti, bet ir įsiminti, kuria kryptimi vyksta osmozė, difuzija ar aktyvioji pernaša. Paprastas tekstinis paaiškinimas, kad medžiagos juda iš didesnės koncentracijos į mažesnę, nėra pakankamas, jei nėra matoma, kaip jos juda, per ką ir kas jas perneša. Todėl iliustracija čia atlieka esminį pažinimo vaidmenį – ji tampa ne pagalbine, o pagrindine mokymosi priemone.

Dar viena pamokos veikla, kuri skatino mokinių kūrybiškumą bei sąmoningą žvilgsnį į pasaulinius iššūkius, buvo susijusi su 17 Darnaus vystymosi tikslų (DVT) analizavimu. Mokiniai turėjo porose išsirinkti vieną tikslą, kuris jiems atrodo svarbiausias ar aktualiausias jų pačių gyvenimui, aplinkai, ir sukurti jam atitinkantį vizualų simbolį.

Ši užduotis reikalavo ne tik meninio mąstymo, bet ir gilaus turinio supratimo – juk piešinys turėjo ne tiesiog iliustruoti abstrakčią idėją, bet perteikti jos esmę, reikšmę, vertybinį pagrindą. Veikla  puikiai integravosi su prieš tai vykusiomis veiklomis – mokiniai dar kartą įsitikino, kad vizualinis vaizdas gali būti stipri bendravimo priemonė, perteikianti žinią be žodžių, o kartais net paveikiau nei tekstas. Diskusijose atsiskleidė ir jų kritinis mąstymas – kai kurie kėlė klausimus, ar pasauliniai tikslai realiai pasiekiami, kaip jų siekia Lietuva, kokį vaidmenį čia gali atlikti jaunas žmogus.

Ši integruota pamoka parodė, kad vizualizacija yra galingas mokymosi įrankis, jei naudojama tikslingai. Ji ne tik gerina supratimą, bet ir ugdo kūrybiškumą, gebėjimą atrinkti esminę informaciją bei ją aiškiai perteikti.

Kartu su @tūkstantmečiomokyklos

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos #NextGenerationEU lėšomis.

Autorius:
Mokytojos Daiva Matijošienė ir Donata Radionova

Nuotraukos:
Rimantas Bikulčius

Nepamirškite padėkoti autoriui
Ankstesnės naujienos
  • Elektroninis dienynas
  • Tėvams
  • Mokiniams
  • Mokytojams
Naujienų archyvas