Birželis – bene tinkamiausias laikas „pamokoms kitaip ir kitur“, o norint daugiau sužinoti, nebūtina vykti labai toli. Svarbu smalsauti, domėtis ir įsidėmėti. Tuo įsitikinome, kartu su Ib ir IIb klasių gimnazistais surengę pamokas Antazavės šviesių žmonių parkelyje bei dvare, taip pat poeto, vertėjo Lino Brogos sodyboje Pačiaunėje ir Dusetų dailės galerijoje.
Istorijos ir meno pamoka Antazavės dvare nukėlė mus į Emilijos Pliaterytės laikus, o meno darbų ekspozicijos – į nuostabų kūrybos pasaulį. Kartu su istoriku Dariumi Tvardausku prisiminėme šio krašto šviesuolius, dvaro istoriją, garbingą Pliaterių giminę istorinių įvykių verpetuose, o dailininkės Lilianos Žutautienės tapybos darbų paroda „Slaptas sodas“ vėl sugrąžino į kvepiančią, dūzgiančią, žydinčią vasarą. Apžiūrėjome dvaro rūsius, kūrybinėms dirbtuvėms skirtas erdves ir mūsų kraštiečių darbų ekspozicijas. Mokinius ypač sudomino dvaro laiptai „į niekur“ bei senovinis pianinas, kuriuo skambinti mokėsi mūsų garsusis dirigentas, kompozitorius Lionginas Abarius. Besidomintieji fotografijos menu turėjo galimybę apžiūrėti dviejų fotomenininkų – Romualdo Požerskio ir Ritos Stankevičiūtės – darbų parodą „Dulkės ir vanduo“. Kitas iškilias asmenybes priminė Antazavės šviesių žmonių parkelis bei Lino Brogos tėviškė Pačiaunėje, kurioje dabar šeimininkauja L.Brogos dukterėčia Lina su vyru architektu, menininku Gintautu Kažemėku – nepaprasto darbštumo ir kūrybiškumo žmonės, atgaivinę šią sodybą, pavertę ją ramybės ir tikrumo išsiilgusiųjų traukos vieta. Mes ne tik susipažinome su šios sodybos istorija ir vaišinomės svetingųjų šeimininkų iškeptomis gardžiosiomis itališkomis picomis, bet diskutavome apie kūrybą, gebėjimą pastebėti ir stebėtis, tiesiog gražiai būti. Lina Brogaitė-Kažemėkienė išlydėdama mus linkėjo susitaikyti – su savimi, kitu, aplinka, kad gyventi būtų šviesiau ir džiugiau. Po šios žmogiškumo pamokos traukėme į Dusetų dailės galeriją, kurioje aplankėme Redos ir Arūno Uogintų parodą „Ukraina netoli“, interpretavome parodos eksponatus (grafikos, tapybos darbus, skulptūras), dalijomės įspūdžiais. Neabejoju, jog tokios pamokos prasmingos ir reikalingos, nes pažinimas prasideda nuo savojo krašto, jį kūrusių ir tebekuriančių asmenybių, jų darbų, praeities reliktų, kuriuos svarbu pažinti, puoselėti, atminti.
Ib gimnazijos klasės auklėtoja Gitana Kavaliauskaitė
