Tikrai nustebino

Gausiai gegužės pradžioje į susitikimą susirinkę Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) klausytojai buvo maloniai nustebinti – po ilgokos pertraukos su jais susitikti panoro TAU bičiulė Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė Gitana Kavaliauskaitė su savo mokiniu Mantu Jakseboga. Bet ne šis faktas nustebino, o gimnazisto Manto laimėjimas Lietuvos moksleivių jaunųjų filologų konkurse Klaipėdoje – pirmosios vietos laureato medalis tautosakos sekcijoje. Ir dar ne galas TAU klausytojų nusistebėjimams, nes Mantas savo filologiniame darbe pateikė informaciją net apie 32 Zarasų krašte buvusius ir išlikusius malūnus. Tokių faktų, manau, nežinojo nė vienas TAU klausytojas, tad ir nustebo, ir nuščiuvę klausėsi mokytojos pasakojimo apie Mantą ir paties Manto savojo darbo pristatymo. Ir ne tik klausėsi, bet ir šiltai šypsojosi jam negailėdami audringų katučių.

Kaip susitikimo pradžioje pasakė mokytoja Gitana, pirmiausia reikia žiupsnelio liaupsių mokiniui, nes jis tikrai jų nusipelnė, po to TAU klausytojams buvo pateikta informacija apie jau 57-ąjį kartą vykusį kasmet rengiamą mūsų šalies moksleivių jaunųjų filologų konkursą, kurį sugalvojo šviesaus atminimo poetas Justinas Marcinkevičius, taip pat apie septynias šio konkurso sekcijas ir kiek plačiau apie tautosakos sekciją, kurioje Mantas laimėjo pirmąją vietą. Dar mums buvo naujiena, kad tautosakos ribos plečiasi, kad prie tautosakos jau priskiriami senųjų atvirukų tekstai ar tėviškės aprašymai. TAU klausytojams tai irgi buvo naujiena.

Gimnazisto Manto darbas solidus – per 100 mašinraščio lapų. Su kai kurių malūnų brėžiniais, aprašymais, pirkimo-pardavimo dokumentais, savininkų pasakojimais, nuotraukomis, smagiomis istorijomis apie malūnuose gyvenančius bei išdaigas krečiančius velnius. Sužinota, kad daug malūnų priklausė rajone buvusiems dvarams, kad jie ne tik grūdus malė, bet ir vilną karšė, kad prie jų lentpjūvės veikė, kad Dusetose buvę keli malūnai, kad ne tik Zarasuose Malūno gatvėje buvęs, bet ir Zarasų centre veikęs malūnas, malęs... druską.

Daugiausia būta – dvidešimt – vandens malūnų, vienas jų ir bene seniausias iki šiol mala grūdus. Tai Šlyninkos vandens malūnas. Mantas ne tik pristatė savo darbą, bet ir pateikė TAU klausytojų dėmesiui kartu su draugu Andriumi Kalėda sukurtą filmuką „Senųjų malūnų godos ir likimai“, padėkojo mokytojai, be kurios pagalbos ir palaikymo nebūtų įgyvendintas šis projektas, taip pat savo draugams Andriui ir Julijai Rumbaitei.

Visada šilta ir gera susitikimuose su gimnazistais. Tai, galbūt, mūsų kaimynai, o gal net anūkai. Jeigu ir ne, tai jie vis vien primena mums savus vaikus. O ir kaip nesididžiuoti mūsų kraštą garsinančiais talentingais vaikais? Anot TAU vadovės Nadieždos Matušovos, akys savaime sudrėksta nuo to gerumo ir smagumo...